- utininkas
- ùtininkas, -ė smob. (1) žr. utėlius 1: Bijojau žmogaus, kaip nebijosi – jug tujau pateksi į ùtininkes (išvadins nevala) Plt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
jautininkas — 2 jautininkas, ė smob. (1) 1. M, NdŽ jaučių piemuo; žmogus, kuris jaučiais dirba: Jautininkai ik vėlai jaučius ganydavo Kb. | Jautininkai, kurie su jaučiais dirbo po dvarus Plng. 2. BŽ517 jaučių pirklys: Jautininkas jaučius perka J … Dictionary of the Lithuanian Language
dvikautininkas — dvikautininkas, ė smob. (1) BŽ388 kas kaunasi dvikautėse, dvikovininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
kliautininkas — ( inykas), ė smob. (1) BŽ150,172,427 priekabus, mėgstantis vaidytis žmogus: O, jis bjaurybė, kliautininkas. Rytoj pats įskųs direktoriui! rš. Ot jau koks kliautinykas, ieško pričinės Kur. Jis amžinai ginčijasi, kliautininkas, padauža rš … Dictionary of the Lithuanian Language
lokautininkas — lokautininkas, ė smob. (1); rš kas daro lokautą, lokauto paskelbėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
skautininkas — skautininkas, ė smob. (1) NdŽ; Ser skautų vadovas: Mokytojas su puošnia skautininko uniforma rš … Dictionary of the Lithuanian Language